GARSAS "R"

   Tariant priebalsį R, burna šiek tiek pravira. Liežuvis platus, jo galas pakeltas prie viršutinių dantų. Iškvepiant orą, liežuvis virpa. Tariant minkštąjį R liežuvio nugarėlės vidurinės dalies kraštai liečia kietojo gomurio pakraščius, o liežuvio galiukas virpėdamas liečia dantenas.

    Kalbos padargų mankštos pratimai, mokant tarti garsą R:
1. Apatinio žandikaulio lavinimas jį pakeliant, nuleidžiant, judinant į šalis.
2. Iškišti platų liežuvį. Jį kelti į viršų ir uždengti viršutinę lūpą.
3. Garsiai virpinti lūpas (“arkliuko prunkštimas”).
4. Garsiai virpinti lūpas iškišus liežuvį ("traktoriukas burzgia").
5. Paslėpti liežuvį už apatinės, vėliau viršutinės lūpos.
6. Laižyti liežuviu viršutinius, apatinius dantis.
7. Liežuvį pakaitomis atremti į viršutinius ir apatinius dantis.
8. Pliaukšėti liežuviu, stengiantis jį kiek galima aukščiau pakelti ir prispausti prie kietojo gomurio.
9. Išsižioti ir pakėlus liežuvį prie viršutinių dantų alveolių, greitai tarti vieną iš šių junginių ttt... arba ddd... Tariant stipri oro srovė pučiama į liežuvio galiuką ir pirštu greitai braukoma po liežuviu stengiantis jį suvirpinti. Jei liežuvis įtemptas ir oro srovė pakankamai stipri, pasigirsta trr... arba drr...