GARSAS "K"
Tariant šį priebalsį, lūpos pasyvios, burna truputį pravira, liežuvis stataus kalnelio formos. Užpakalinė liežuvio nugarėlės dalis prisispaudžia prie minkštojo gomurio priešakinio pakraščio ir susidaro uždaruma, kurią išsprogdina oras, atėjęs iš plaučių. Sprogimas nestaigus.
Kalbos padargų mankštos pratimai, mokant tarti garsą K:
1. Iškišamas ilgas liežuvis ir įtraukiamas giliai į burnos ertmę.
2. Liežuvio galiuką įrėmus į dantis, jo šaknis pakeliama prie kietojo gomurio.
3. Kvėpuojama pro nosį, plačiai išsižiojus (tuo metu liežuvio nugarėlė būna kaip tik garsų K, G artikuliacijos vietoje).
4. Tariant skiemenis ta ta ta ta, pirštu liežuvis stumiamas tolyn, prie minkštojo gomurio. Pasigirsta iš pradžių tia tia tia, dar toliau stumiant — kia kia kia ir pagaliau — ka ka ka.
